Lietuvių

Kas yra organų donorystė ir transplantacija?

Organų donorystė yra vieno ar kelių organų atidavimas kitiems. Tokiais organais gali būti širdis, kepenys, kasa, plaučiai ar inkstas. Organų donoru gali būti neseniai miręs arba gyvas žmogus.  Norvegijoje esant gyvam galima tapti tik inksto donoru. Transplantacija ─ tai vieno ar kelių organų gavimas.

Kodėl svarbi organų donorystė?

Vis daugiau žmonių, kad jie išgyventų, reikia naujo organo. Poreikis gauti naujus organus didėja dėl diabeto, aukšto kraujospūdžio, įvairių tipų organų nepakankamumo, vėžio bei  gyventojų senėjimo.

1. Organų donorystė gelbsti gyvybes

Šiuo metu organo, kuris galėtų išgelbėti gyvybę, laukiančiųjų sąraše yra daugiau nei 450 žmonių.Daugeliui organo transplantacija yra vienintelis būdas išgyventi. Vien Norvegijoje organų donorystės dėka naujas gyvenimas padovanotas daugiau nei 12 000 žmonių. Vienas donoras gali išgelbėti iki septynių gyvybių.

2. Savanoriškumas

Ar priimtum naują organą, jei tai būtų vienintelė galimybė išgelbėti tavo ar tavo šeimos nario gyvybę? Organų donorystė paremta savanoriškumu ir altruizmu. Jei niekas nepasakys „taip“ donorystei,niekas negaus naujo organo. Iš tiesų tikimybė, kad tau prireiks gyvybę išgelbėsiančio organo, yra tris kartus didesnėnei tau pačiam tapti  organų donoru.

3. Tegu tavo šeima nesprendžia už tave

Kasmet daugybė šeimų susiduria su atveju, kai vienas iš jų artimųjų sunkiaisužeidžiamas nelaimingo atsitikimo metu, vyksta kraujavimas į jo smegenis ar kraujagyslę užkemša krešulys. Tuomet gali iškilti klausimas dėl organų donorystės, ir gydytojas pasiteiraus artimųjų, ko velionis pageidavo. Jei artimieji to nežino, tuomet šį sprendimą jie turi priimti patys. Daugeliui šeimų  tai padaryti atrodo sunku. Todėl svarbu apie tai pasikalbėti su savo  artimiausiais žmonėmis, kad jie žinotų, kokia yra tavo pozicija.

Kaip tapti organų donoru?

Svarbiausia, ką gali padaryti, norėdamas tapti organų donoru, – aptarti savo poziciją su artimaisiais. Taip pat reikėtų užpildyti donoro kortelę. Šioje kortelėje pareiškiama valia dėl organų donorystės, ir patvirtinama, kad žmogus apie tai pasikalbėjo su savo artimaisiais. Šis sprendimas niekur neregistruojamas. Donoro kortelę galima rasti vaistinėse ir gydymo įstaigose. Taip pat ją galima atsispausdinti mūsų interneto svetainėse. Be to, donoro kortelę galima atsisiųsti kaip išmaniojo telefono programėlę arba užpildyti ją norvegiškame elekroninės sveikatos portale ( kjernejournal), kurį rasite tinklapyje helsenorge.no

Kas gali aukoti organus? Ar visi po mirties gali tapti donorais?

Visi gali tarti „taip“ organų donorystei. Tačiau organų donorais gali tapti tik asmenys, kurie mirė dėl galvos ar kaklo traumos, nelaimingo atsitikimo arba dėl kraujo krešulių  ar kraujavimo į smegenis. Taip pat mirusysis turi būti prijungtas prie dirbtinės plaučių ventiliacijos aparato, kad organai, kurie bus aukojami, nebūtų pažeisti.

Ar yra ligų ar vaistų, kurie neleistų tapti donoru?

Visi gali tarti „taip“ organų donorystei. Kiekvienu atveju atliekamas nuodugnus medicininis tyrimas, siekiant nustatyti, ar organai tinkami transplantacijai. Vaistų vartojimas neužkerta kelio donorystei.

Ar etninė grupė, tautybė ar gyvenimas užsienio šalyje gali turėti įtakos, jei norima tapti donoru?

Ne. Nei viena iš šių aplinkybių nėra susijusi su organų donorystės klausimu. Mirties Norvegijoje atveju Lietuvos Respublikos piliečiai, su artimųjų sutikimu, gali tapti organų donorais Norvegijoje. Mirusiųjų artimieji yra visais atvejais įtraukiami į donorystės procesą.

Koks religijų požiūris į organų donorystę?

Kiekvienam žmogui gali prireikti naujo organo, nepriklausomai nuo jo kilmės, kultūros, religijos ar kalbos. Didžiosios pasaulio religijos ir dauguma religinių bendruomenių pritaria organų donorystei arba leidžia ją su tam tikrais apribojimais. Daugelio religijų požiūriu taip išreiškiama meilė artimui. Kitos – neturi  pozicijos ir leidžia pačiam pasirinkti sprendimą.

Ar prireikus organo galima jį nusipirkti?

Norvegijoje ir daugumoje kitų šalių yra uždrausta pirkti ir pardavinėti organus. Tačiau tokia veikla, deja, pasitaiko kai kuriose šalyse. Nei viena transplantacija Norvegijoje nėra atliekama naudojant pirktą organą.

Ar galime būti tikri, kad gydytojai daro viską, ką gali, kad išgelbėtų pacientą, o ne tiesiog leidžia jam numirti, kad galėtų panaudoti jo organus?

Gydytojai padarys viską, ką gali, kad išgelbėtų gyvybę. Tai – jų pareiga ir svarbiausia užduotis. Tik tuomet, kai gyvybės išgelbėti nebeįmanoma, organų donorystė tampa aktuali.

Kaip nustatoma, kad pacientas miręs?

Egzistuoja aiškios ir išsamios instrukcijos, pagal kurias nustatoma paciento mirtis. Gydytojas atlieka kruopščią klinikinę apžiūrą, taip pat atliekamas rentgeno tyrimas, parodantis, kad į smegenis nebeteka kraujas . Tuomet smegenys yra visiškai ir nepataisomai pažeistos. Kai atitinkami visi reikalavimai, išduodamas mirties liudijimas, kurį pasirašo du gydytojai. Šiuo metu nebėra jokių abejonių, kad pacientas yra miręs.

Kaip gydytojas visiškai užtikrintai žino, kad pacientas miręs, o ne komos būsenos?

Į komos būsenoje esančio paciento smegenis ar jų dalį teka kraujas, ir todėl kai kuriais atvejais jie gali pabusti iš komos. Tokie pacientai niekada nebūna donorai.

Ar galima paaukoti organą gyvam esant?

Taip, būdamas gyvas žmogus gali paaukoti vieną savo inkstą.Kūnas yra sutvertas taip, kad žmogus gimsta su dviem inkstais, bet iš tiesų jam reikia tik vieno iš jų.Dažnai inkstas gavėjo kūne funkcionuoja geriau, jei jį paaukojo gyvas donoras.

Kokia yra donoro gyvenimo kokybė paaukojus inkstą?

Po operacijos dauguma donorų gyvena taip pat kaip ir iki jos.Kad kūnas tinkamai funkcionuotų, pakanka vieno inksto.

Ar organų donoras laidojamas kaip įprasta?

Taip, organų donoras laidojamas kaip įprasta. Tačiau laidotuvės gali būti atidėtos iki 24 valandų.